Priežastys

  • Mergaitėms ši patologija diagnozuojama 4–8 kartus dažniau, nei berniukams. Manoma, kad taip yra todėl, kad gimimo metu padaugėja kraujyje cirkuliuojančių hormonų estrogenų ir relaksino. Mergaičių organizmas šiems didinantiems sausgyslių elastingumą hormonams, yra daug jautresnis, nei berniukų.
  • Šeimyninė anamnezė. Jei šeimoje naujagimių tėvai, broliai, ar seserys yra sirgę klubo sąnario displazija, naujagimiui 1,6 karto didesnė tikimybė sirgti šia patologija.
  • Sėdmeninė pirmeiga. Naujagimiai, gimę sėdmenine pirmeiga, turi 3,3 karto didesnę tikimybę sirgti KD.
  • Daugiavaisis nėštumas.
  • Pirmas nėštumas.
  • Didelis naujagimio gimimo svoris.
  • Mažas vaisiaus vandenų kiekis.
  • Kaulų ir raumenų anomalijos (pėdos deformacijos, įgimta kreivakaklystė, artrogripozė, raumenų hipertonusas) (Informacijos šaltinis)

Klubo sąnario displazijos diagnostika

Labai svarbus klubo sąnario displazijos diagnostikos metodas yra klinikinis ištyrimas. Jis atliekamas visų naujagimių apžiūros metu. Vertinamas klubų atitraukimas nuo vidurinės plokštumos. Iki 2 mėn. amžiaus klubų sąnariai turėtų atsitraukti iki 90°, vyresnio nei 2 mėn. kūdikio klubai turėtų atsitraukti iki 65°. Ribotas klubų atsitraukimas gali būti dėl klubų displazijos bei dėl padidėjusio raumenų tonuso galūnėse. Taip pat atliekami Barlowo ir Ortolanio testai, kurie leidžia įvertinti, ar klubo sąnarys išniręs, ar jis atsistato. Kartais yra nustatoma šlaunų ar sėdmenų raukšlių asimetrija. Ji būdinga ne tik naujagimiams su klubų displazija ar kita ortopedine patologija, bet ir visiškai sveikiems naujagimiams. Visus naujagimius, įtariamus turint klubo displazijos klinikinius požymius ir rizikos veiksnius, privalo konsultuoti gydytojas ortopedas – traumatologas.