Smegenų aneurizma

Kas yra smegenų aneurizma?

Smegenų aneurizma – lakali smegenų arterijos sienelės susilpnėjusi arba/ir išplonėjusi vieta kuri išsiplečia veikiant arteriniam kraujo spaudimui ir įgaudama baliono formą, joje cirkuliuoja kraujas .

Smegenų aneurizma susideda iš smegenų arterijos sienelės sluoksnių, joje nėra jokio piktybinio audinio augimo proceso, tik dėl tam tikrų priežažčių sienelės vientisumas pakinta ir veikiant dideliam arterinio kraujo spaudimui arterija tam tikroje vietoje pradeda plėstis. Apie aneurizmas jau yra žinoma nuo 1958m, ir yra apskaičiuota kad ~5% iš visų pasaulio gyventojų turi smegenų aneurizmas.

Dėl kokių priežaščių atsiranda aneurizmos?

Dėl kokių priežaščių formuojasi aneurizmos mokslas iki šių dienų negali atsakyti, tačiau yra veiksniai kuriems esant  atsirasti ir augti galvos smegenų aneurizmoms rizika didėja:

  1. Genetiškai nulemtas kraujagysles sienelės audinio silpnumas.
  2. Paveldimumas, šeimos nariams buvo nustatytos galvos smegenų aneurizmos.
  3. Rūkymas (nikotino vartojimas).
  4. Hipertenzija

Labai retais atvejai aneurizmos gali formuotis sąlygotos uždegimo (mycotic aneurysms) arba traumos, tačiau tokiu atveju galima atsekti priežastinį ryšį, pvz.: persirgta infekcinė liga, istorijoje buvusi sunki galvos smegenų trauma ar operacija.

Kada aneurizma juntama ir ką tai gali reikšti?

Neplyšusi aneurizma daugeliu atveju nejuntama, nesukelia jokių simptomų ir dažniausiai randama atsitiktinai atliekant MRT dėl kitų priežaščių. Aneurizmos plyšimo rizika per metus vidutiniškai siekia ~ 1%, tačiau labai svarbu žinoti, kad priklausomai nuo aneurizmos formos, lokalizacijos (priekinė ar užpakalinė cirkuliacija), dydžio, ankščiau įvykusio aneurizmos plyšimo, tikimybė plyšti gali būti gerokai mažesnė arba stipriai išaugti, todėl kiekvienas atvėjis turi būti vertinamas labai individualiai.

Neplyšusiai aneurizmai didėjant ji gali spausti galvinius nervus, smegenų dangalus ir/arba aplinkinius smegenų audinus ir gali būti juntama (simptominė).

Pagrindinai simptomai:

  • Dvejinimasis akyse;
  • Išsiplėtęs vienos pusės vyzdys;
  • Skausmas virš arba už akies;
  • Vienos pusės rankų ar kojų tirpimas ar silpnumas;
  • Kalbos ar atminties sutrikimai;
  • Traukuliai;
  • Netikėtas, niekada nepatirtas stiprus tačiau praeinantis galvos skausmas (retai, simptomas nelabai specifinis.

Simptominė aneurizma yra didelė arba gigantinė ir simptomai gali priklausyti nuo aneurizmos lokalizacijos. Tokios aneurizmos turi didelę riziką plyšti vertinant vien pagal aneurizmos dydį. Jei yra nustatyta kad simptomus sukelia aneurizma, kol aneurizma bus, simptomai niekada nepraeis, jie gali tik stiprėti. Mažos arba vidutinės aneurizmos simptomus sukelia įpatingai retai, žmogus jų nejaučia iki tos dienos, kai ji suplyšta, tačiau tikimybė plyšti reikšmingai mažesnė.

Aneurizmos plyšimas visada yra juntamas ir gali turėti katastrofinių pasėkmių žmogaus sveikatai. Kuomet maišas auga jis silpnėja ir plonėja kol galiausiai plyšta. Plyšus aneurizmos maišui kraujas iš aneurizmos pasipila į ertmę tarp smegenų ir kaukuolės pamato, po smegenų dangalais, ši būklė apibūdinama kaip subarachnoidinis pakraujavimas. Įvykus plyšimui, pakartotino tos pačios aneurizmos plyšimo rizika per artimiausias 14 d. yra 35%, taigi svarbu, kada bus pritaikytas aneurizmos gydymas. Net ir išjungus aneurizma iš kraujotakos cirkuliacijos išlieka didelė rizika, nes pasiliejęs kraujas dirgina smegenis ir dangalus, o pasiliejusio kraujo irimo produktai gali sąlygoti vėlesnę (po 5-14d.)  komplikaciją – galvos smegenų arterijų vazospazmą (arterijų siaurėjimą). Siaurėjant arterijom smegenys nepakankamai aprūpinamos deguonimi ir gali išsivystyti antrinis išeminis insultas. Apibendrinant riziką, įvykus aneurizmos plyšimui mirties rizika yra ~ 40-50%, neįgalumo rizika 80%.

Pagrindiniai simtomai:

  • Staigus ir labai stiprus galvos skausmo priepolis paprastai nepraeinantis nuo jokių vaistų (dažnai apibudinamas kaip stipriausias galvos skausmas gyvenime);
  • Pykinimas ir vėmimas;
  • Kaklo suk rigidiškumas;
  • Jautrumas šviesai;
  • Aptemimas akyse, dvejinimasis;
  • Sąmonės praradimas;
  • Traukuliai.

Kaip nustatoma aneurizma?

Diagnostiniai metodai:

  • Magnetinio rezonanso angiografija MRA (paprastai daroma kartu galvos smegenų magnetinio rezonanso tomografija MRT);
  • Kompiuterinės tomografijos angiografija KTA;
  • Perkateterinė cerebrinė angiografija, dar kitaip vadinama skaitmeninė subtrakcinė angiografija (DSA).

Pastaruoju metu galvos smegenų magnetinio rezonanso tomografija yra papuliarus  tyrimo metodas ir paprastai neplyšusios asimptominės aneurizmos aptinkamos visiškai atsitiktinai atliekant MRT dėl kokų nors kitokių priežaščių (Pvz. galvos skausmo), tačiau jeigu atlikus šį tyrimą aneurizma yra įtariama, rekomenduojama tikslinti ir atlikti tyrimą kuris yra jautresnis aptikti aneurizmas – perkateterinė cerebrinė angiografija. Šis metodas daromas invaziniu būdu, tiesiogiai per kateterį suleidžaima kontrastinė medžiaga į kiekvieną iš stambių kaklo arterijų kurios toliau teka į smegenis.

Jeigu dėl smegenų aneurizmos jokių abėjonių nėra, ji aiškai nustatoma magnetinio rezonanso tomografijos metu ar kompiuterinės tomografijos metu, dažniai reikia vistiek atlikti perkateterinę cerebrinę angiografiją kad patikslinti aneurizmos forma, dydį, lokalizaciją ir apsispręsti dėl gydymo taktikos. Perkatetrinė cerebrinė angiografija yra laikoma “auksiniu standartu” vertinant galvos smegenų kraujagysles.

Plyšusi aneurizma pirmiausiai pasireiškia labai akivaižiu sveikatos sutrikdymu ir pacientas atvežamas ligoninę, skubios pagalbos skyrių. Atlikus galvos smegenų kompiuterinę tomografiją nustatomas subarachnoidinis pakraujavimas. Tada atliekama kompiuterinės tomografijos angiografija ir aptinkama aneurizma. Reikia pažymėti kad 20% atvejų aneurizmos aptikti nepavyksta, tai reiškia, kad arba pakraujavimo priežastis yra ne aneurizma arba aneurizmos nesimato. Aptikus aneurizmą gyd. specialistai parenka gydymo taktiką.